Automobilio ieškantys lietuviai pradėjo kruopščiau skaičiuoti išlaidas ir ėmė vis dažniau dairytis į mašinas su benzininiais varikliais. Tačiau dėl ribotos pasiūlos neretai jiems tenka dar kartą persigalvoti ir grįžti prie gerai pažįstamo dyzelio.
Prekeiviai vis dar labiau linkę orientuotis į dyzelinius automobilius pamėgusių tautiečių daugumą.
Be to, jų pasirinkimą sprendžiant ką atvežti į Lietuvą riboja tai, kad benzininių mašinų Vakarų Europoje prieš dešimtmetį buvo parduodama nepalyginamai mažiau nei dyzelinių, o gamintojai benzininius variklius paprastai montuodavo tik į pačius paprasčiausius arba pačius galingiausius modelių variantus.
Taršos mokestis negąsdina
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovė „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sakė, kad valdžios planuojamas taršos mokestis kol kas neturi įtakos lietuvių planams.
Anot pašnekovo, jie perka tai, ką buvo numatę.
„Kol kas juk net nėra aišku, už ką tą taršos mokestį reikės mokėti. Todėl žmonės į tai nekreipia dėmesio ir renkasi automobilius, kurie jiems patinka ir kuriuos gali įpirkti“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Naujanis lietuvių įpročiuose įžvelgė tik vieną pokytį – vis daugiau lietuvių domisi benzininiais varikliais. Anot jo, ilgą laiką tautiečiai į tokius automobilius net nežiūrėdavo.
„Anksčiau, jeigu mūsų prekeiviai atsiveždavo tokį automobilį, buvo manoma, kad jį turi nupirkti kirgizas, kazachas.
Netgi baltarusiai į juos nežiūrėdavo, nors ten benzinas pigus, bet dyzelis – dar pigesnis“, – komentavo direktorius.
Pašnekovas svarstė, kad lietuviai dabar labiau atsižvelgia į dyzelinių automobilių problemas žiemą ir brangesnį remontą.
Nedaug važinėjantiems labiau apsimoka pirkti mašiną su benzininiu varikliu.
Pasiūla išlieka ribota
V. Naujanis pastebėjo, kad augant benzininių automobilių paklausai pasiūla kol kas išlieka ribota.
„Tokių automobilių nepriveža tiek, kiek dabar jų reikėtų. Galbūt daugiau lietuvių pereitų nuo dyzelino prie benzino, tačiau jie nelabai turi iš ko rinktis“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas priminė, kad tik maža dalis į antrinę rinką patenkančių automobilių pirmą kartą buvo registruoti mūsų šalyse. Dauguma jų įvežami iš užsienio.
O tokiose šalyse, kaip Belgija ar Prancūzija dyzelinių automobilių pasiūla yra didesnė.
Anot direktoriaus, Vokietijoje ši proporcija yra tolygesnė, tačiau benzinines mašinas dažniausiai parduoda privatūs asmenys.
V. Naujanis svarstė, kad pokyčius galėtų atnešti tik labiau išaugęs pirkėjų susidomėjimas.
„Jeigu poreikis būtų dar didesnis, mūsų pardavėjai bandytų ieškoti automobilių su benzininiais varikliais.
Visgi kol kas dar nėra taip, kad atvežę tokį iškart galėtų parduoti. Plerpiantis dyzelis vis dar yra klasika“, – komentavo pašnekovas.
Pusvelčiui dar neparduoda
Jis sakė, kad žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad dėl dyzelinių automobilių draudimo Vokietijoje jų kainos gerokai kris, lietuvių prekeiviai labai tuo susidomėjo.
Tačiau kol kas kainų skirtumo jie dar nepajuto.
„Kiek teko domėtis, dyzeliniams automobiliams neleidžiama įvažiuoti vos į keletą miestų. O lietuviai specialiai dėl to nevažiuos ten žvalgytis“, – sakė V. Naujanis.
Pašnekovas patikino, kad masinis dyzelinių mašinų išpardavimas Vokietijoje kol kas tikrai nevyksta.
Direktorius pastebėjo, kad benzininių automobilių ridos įprastai būna mažesnės nei dyzelinių. Todėl lengviau būna rasti geresnės techninės būklės egzempliorių su mažiau nutrintu salonu.
V. Naujanio teigimu, kaip ir anksčiau, lietuviai dažniausiai žvalgosi ne daugiau kaip 3000 eurų kainuojančios transporto priemonės.
Labiausiai domisi „Volkswagen“ modeliais, bet jei tokiam neužtenka pinigų, pasitenkina ir „Toyota“ arba „Opel“.
Lietuviai – ne didžiausi dyzelių mėgėjai
Nors „pilkas dyzelis“ jau tapo Lietuvos kelių klasika, mūsų tautiečiai tarp trijų Baltijos šalių vairuotojų dyzelinius automobilius renkasi rečiausiai.
„Regitros“ ir autoplius.lt duomenimis, tarp per trečiąjį metų ketvirtį Lietuvoje naujai įregistruotų automobilių, 73,9 proc. buvo varomi dyzelinu, tačiau Estijoje jų dalis sudarė 80,4 proc, o Latvijoje – net 85,4 proc.
Be to, tik Lietuvoje dyzelinių automobilių dalis mažėjo. Mūsų šalyje ji susitraukė 0,6 proc, o Latvijoje ir Estijoje išaugo atitinkamai 2,9 ir 4,4 proc.
Į Lietuvą įvežtų benzinu varomų automobilių dalis išaugo iki 21,9 proc. Tai – gerokai daugiau, nei 17,9 proc. rinkos dalis Estijoje ir vos 13 proc. dalis Latvijoje.
Lietuvos kelius gausiausiai pildo ir alternatyviasiais degalais varomi automobiliai – hibridai bei elektromobiliai. Jų dalis tarp visų įvežtų modelių sudarė 4,2 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje šie automobiliai sudaro vos 1,6 ir 1,7 proc. visų naujai įregistruotų automobilių.
Lrt.lt
